Lietuvos valstybės herbas

   Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).        Istorija   Teisės aktai

Lietuvos valstybės vėliava

       Lietuvos Respublikos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų : viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.       Istorija    Teisės aktai

 Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava

       Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.   Istorija     Teisės aktai

Lietuvos valstybės himnas

       Lietuvos valstybės himnu buvo pasirinkta „Tautiška giesmė“, kurios žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. „Tautiškos giesmės“ tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. laikraščio „Varpas“ šeštajame numeryje. Pirmą kartą viešai „Tautiška giesmė“ sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge vykusiame koncerte, skirtame lėšoms lietuvių studentų šelpimui rinkti. Lietuvoje pirmą kartą ji viešai sugiedota 1905 m. Vilniuje. Ši giesmė Lietuvos himnu buvo pripažinta iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d.   Istorija    Teisės aktai

Gediminaičių stulpai

Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo. Tai bene labiausiai legendomis apipintas herbas. XVI a. pradžioje Lietuvos metraštininkai herbo figūrą pavadino stulpais. Nuo 1397 m. Gediminaičių stulpai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas.

Dvigubas kryžius

  Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 m. Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Iš pradžių jis buvo Jogailos, vėliau, kai jį perėmė kiti valdovo broliai ir įpėdiniai, tapo Jogailaičių dinastijos herbu. Paprastai mėlyname lauke vaizduotas auksinis dvigubas kryžius ankstyvuoju laikotarpiu dažnai pateikiamas su ilgesne apatine kryžma. Nuo XVI a. antrosios pusės kartais pieštas sidabrinis lygių galų dvigubas kryžius raudoname skyde arba raudonas kryžius auksiniame skyde.